Satt og logiš um ESB

Margt er sagt um ESB sem einfaldlega ekki er satt og oft byggt į misskilningi, hér er tilraun til aš afrugla žį umręšu, allar tilvķsanirnar eru ķ hlutlausa ašila.

Ef Ķsland gengur ķ ESB falla tollar nišur į vörum sem pantašar eru į netinu, innan ESB?

RÉTT! – og lķka į žeim vörum sem viš kaupum sjįlf ķ śtlöndum og komum meš heim – sjį nįnar į Evrópuvefnum hér.

ESB er meš her og ef Ķsland gengur inn žurfa börnin mķn aš ganga ķ hann?

Nei, langt ķ frį. ESB er ekki meš her svo žaš er engin herskylda, sjį nįnar hér.

Ef Ķsland gengur ķ ESB, missum viš žį sjįlfstęšiš?

Nei, enginn hefur fęrt rök fyrir žvķ aš žau 27 rķki Evrópusambandsins séu ekki sjįlfstęši rķki. Allir alžjóšlegir samningar kalla į įkvešiš framsal į valdi af hįlfu žeirra sem kjósa aš taka žįtt ķ slķku samstarfi, en ķ dag tekur Ķsland upp 75-80% af allri löggjöf sem ESB setur (og į viš Ķsland) ķ gegnum EES samninginn. En Ķsland en į ekki sęti viš boršiš žar sem įkvaršaninar eru teknar og žaš myndi breytast viš inngöngu ķ ESB žar sem ķslenskir rįšamenn fengu sęti viš öll borš žar sem teknar eru įkvaršanir. Sjį hér, nżlega skżrslu um fullveldi og EES samninginn ķ Noregi, žar sem fjallaš er um hinn grķšalega lżšręšishalla sem felst ķ EES samningnum. Jafnframt kemur fram ķ skżrslunni aš Noregur hefur tekiš upp meiri ESB löggjöf (um 75%) en sum ašildarķkjanna ESB!

ESB bannar bogna banana.

Ekki satt og hefur aldrei gert, ekki heldur bognar gśrkur – sjį svar į Evrópuvefnum hér.

Ef Ķsland gengur ķ ESB lękkar kostnašur viš hśsnęšislįnin?

Jį, Rétt! Nż śttekt frį ASĶ sżnir fram į aš viš myndum greiša miklu lęgri afborganir af lįnunum okkar en viš gerum ķ dag og ķ styttri tķma! Sjį frétt į mbl.is ķ febrśar um mįliš.  Ķ ESB žekkjast ekki verštryggšlįn lķkt og hér.

 

ESB bannar veišar į rjśpu.

Nei ekki satt. Žaš er undir hverju ašildarrķki aš įkveša slķkt – sjį svar į Evrópuvefnum hér.

ESB bannar börnum aš leika sér meš segulstįl, leikfangavaraliti, partżflautur og blöšrur?

Nei, engar slķkar reglur, en ESB er meš rosalega góšar reglur sem tryggja aš leikföng sem seld eru ķ sambandinu séu örugg – sjį svar į Evrópuvefnum hér.

ESB bannar fulloršnum aš fara meš fleiri en tvö börn ķ sund ķ einu?!

NEI, nei, nei, bara della. Sjį svar hér

 

Ef viš göngum ķ ESB, lękkar žį verš į matvęlum?

Rétt! Viš inngöngu Ķslands ķ ESB falla nišur tollar į vörum og landbśnašarafuršum frį rķkjum ESB falla nišur. Žvķ mį, samkvęmt nżrri skżrslu, gera rįš fyrir aš verš į kjśklingum, eggjum og svķnakjöti lękki um 40 -50%, og aš verš į mjólkurafuršum lękki um 25%.

Sjį nįnar hér.

ESB bannar Cheerios?

Nei, algjör vitleysa – sjį svar hér.

Ef Ķsland gengur ķ ESB žurrkast bęndastéttin śt?

Nei, ekkert ESB rķki er įn bęnda. Įhrif ašildar į landbśnašinn veršur aš öllum lķkindum mismunandi eftir greinum. Helsta breytingin er sś aš ķslenskir bęndur fengju styrki ķ gegnum ESB landbśnašarkerfiš en žaš ķslenska. Meš ašild eykst samkeppnin žvķ žį veršur innflutningur frį ESB rķkjunum į landbśnašarafuršum gerš frjįls. Žaš žżšir aš ķslenskir bęndur žurfa aš standast žį samkeppni. Žó eru töluveršar lķkur į aš ķ ašildarsamningnum verši samiš um sérstakar ašstęšur ķslenskt landbśnašar eins og gert var t.d. ķ Finnlandi og vķšar. Meš ašild geta ķslenskir saušfjįrbęndur flutt sitt kjöt śt óhindraš til ESB rķkjanna en į sķšasta įri klįrušu žeir śtflutningskvótann sitt mjög hratt og óskušu sérstaklega eftir stęrri śtflutningskvóta til ESB – svo sóknarfęrin eru ótęmandi. Žęr greinar sem lķkur eru į aš gętu įtt erfitt meš aš męta aukinni samkeppni eru alifuglarękt og svķnarękt, um žetta ber žó mönnum ekki saman.

Hér mį sjį nokkur svör um landbśnaš į Evrópuvefnum.

Ef viš göngum ķ ESB, fyllist hér žį allt af erlendum togurum sem žurrka upp fiskimišin okkar?

Nei. Innan Evrópusambandsins byggist śthlutun veišiheimilda į veišireynslu įrin fyrir ašild. Ekkert rķkja ESB hefur hefur veišireynslu į mišunum umhverfis Ķsland undanfarna žrjį įratugi. Žetta žżšir aš Ķsland mun eftir ašild aš ESB sem fyrr fara meš allan kvóta ķ ķslenskri lögsögu. Til žess aš svo verši žarf enga undanžįgu. Samkvęmt reglum ESB į ašeins Ķsland rétt į kvóta į mišunum umhverfis Ķsland.

Sjį nįnar um įhrif ašildar į sjįvarśtveginn hér.

höfundur: Bryndķs Ķsfold


« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Hér er mörgum atrišum mokaš inn ķ eina samantekt og er lķklega ętlaš aš hafa sigursęl įhrif, en hér er žó mörg falstślkunin ķ reynd, og stór verša strikin ķ žennan "reikning", er upp veršur stašiš. Žaš alvarlegasta snertir fullveldi landsins og stjórn okkar og nżtingarrétt į fiskveišum og aušlindum okkar, og į žaš vil ég drepa hér ķ fyrsta innleggi.

I.

Lykillinn aš žvķ, hvernig lżšveldinu stafar stórfelldur hįski af inntöku (accesion) ķ Evrópusambandiš, er sjįlfur inntökusįttmįlinn (accession treaty, oftast kallašur hér "ašildarsamningur" – orš sem um of gefur ķ skyn, aš žar séu fyrst og fremst samningsatriši nżja mešalimarķkisins og sambandsins; en žaš er rangt; mest efniš ķ inntökusįttmįla er samhljóša öšrum slķkum inntökusįttmįlum Evrópusambandsins og annarra mešlimarķkja, enda hafa žau oft veriš saman ķ kippu um inntökusįttmįla, t.d. Finnland og Svķžjóš meš Austurrķki o.s.frv.).

II.

Nefndur inntökusįttmįli felur ķ sér GRUNDVALLANDI löggjafarvalds-afsal til Evrópusambandsins. Žar er skżrt kvešiš į um, aš nżja mešlimarķkiš meštaki alla sįttmįla og allt lagaverk Evrópusambandsins, en ekki ašeins žaš sem nś er til, heldur gervalla nżja löggjöf žar, sem į eftir aš koma til. (Sjį nįnar HÉR og Esb-frumheimild, ž.e. inntökusįttmįla Finnlands, Svķžjóšar o.fl. rķkja, HÉR: eur-lex.europa.eu/en/treaties/dat/11994N/htm/11994N.html#0001010001.)

Eins og žetta sé ekki nóg, bętist annaš og enn verra viš: Öll lög viškomandi lands, žau sem rekast kunna į Evrópusambands-lögin, VĶKJA fyrir žeim sķšarnefndu – landslögin, bęši nżleg, ęvaforn og ókomin, lśta ķ lęgra haldi ķ žeim tilfellum: verša ógild! Žetta er einfaldlega vegna žess, aš Esb-lögin hafa FORGANG og żta hinum frį, sem samžżšast žau ekki. (Sama heimild.)

Til aš hnykkja enn meir į um žetta, tekur inntökusįttmįlinn ennfremur fram, aš tślkunarvaldiš um žaš, hvort Esb-lög og landslög rekist hver į annars horn, ž.e. samrżmist ekki, er fališ Evrópusambandinu į hendur – žar séu tślkunarferli sem žetta skuli falla undir. Yrši įgreiningur um žetta, myndi Evrópusambandsdómstóllinn hafa žar ęšsta vald, en Hęstiréttur Ķslands ekkert.

III.

Ofangreindar meginreglur um framsal fullveldisins į löggjafarsvišinu til Evrópusambandsins hafa sķšan meš įrunum stórfelld įhrif į öllum svišum žjóšfélagsins, m.a. um lķfshagsmuni okkar į sviši frumatvinnuvega og sameiginlegra žjóšaraušlinda; žar undir falla m.a. fiskistofnarnir, sjįvarśtvegurinn, orkulindir ķ jöršu og undir hafsbotni.

Įšur en aš žeim er sérstaklega vikiš, skal žvķ bętt viš um löggjöfina, aš sķšustu merkin um aškomu innlends löggjafarvalds aš löggjöf ęttašri frį Brussel og Strassborg (frį löggjafarsamkundum Esb.: rįšherrarįšinu og Esb-žinginu) myndu HVERFA viš inntöku Ķslands ķ Evrópusambandiš, ž.e.a.s.: Alžingi fengi žar EKKERT hlutverk og enga aškomu og heldur ekki forseti lżšveldisins: löggjöf frį Evrópusambandinu fęri ALDREI um hendur hans, eins og lög frį Alžingi gera hins vegar og žar meš talin lög sem innfęra hér EES-tilskipanir um margvķsleg mįl; og ķ žrišja lagi hefši žjóšin EKKERT fęri į neinni aškomu aš žessum lögum, eins og hśn hefur aftur į móti aš löggjöf Alžingis, ef forsetinn synjar žeim samžykkis og skżtur mįlinu til žjóšaratkvęšis, eins og geršist tvķvegis ķ Icesave-mįlinu. ENGIN Esb-lög fęru undir žjóšaratkvęši, nema žaš ólķklega geršist, aš žaš yrši įkvešiš śti ķ Brussel og Strassborg meš einhver tiltekin lög.

(Frh.)

Jón Valur Jensson, 2.3.2012 kl. 03:37

2 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Miklir einfeldningar er žessir menn. Ef mann kalla žaš sjįlfstęši aš gangast undir lög annarra žjóša žį er nś bįgt ķ heilabśinu. Ef menn falla fyrir žeirri endaleysu aš lįta telja sér trś aš žaš sé sjįlfstęši aš vera skildugur aš nota lög ESB žį er fólk hreinlega heimskt. 

 

Ef Ķsland gengur ķ ESB, missum viš žį sjįlfstęšiš?

Nei, enginn hefur fęrt rök fyrir žvķ aš žau 27 rķki Evrópusambandsins séu ekki sjįlfstęši rķki.

Valdimar Samśelsson, 2.3.2012 kl. 06:10

3 Smįmynd: Jón Pétur Lķndal

Er nś ekki eitthvaš bogiš viš žessar "stašreyndir"? Ef žaš er rétt sem haldiš er fram ķ upptalningunni aš ofan aš viš getum ekki haft verštryggingu įfram vegna žess aš hśn žekkist ekki ķ ESB žį hlżtur žaš aš merkja aš viš rįšum engu um žaš sjįlf, heldur sé žaš įkvöršun ESB. Og hvernig getum viš haldiš fullu sjįlfstęši ef ESB tekur, gegn okkar vilja, af okkur verštrygginguna sem er įkvešin meš ķslenskum lögum. Hvernig höldum viš sjįlfstęšinu ef viš getum ekki haft okkar lög eša ólög įfram?

Žannig aš fyrirsögnin į blogginu "Satt og logiš um ESB" į vel viš. Einhverju er greinilega logiš ķ upptalningunni. Hvort eitthvaš annaš sem žar kemur fram er satt veit ég ekki.

Jón Pétur Lķndal, 2.3.2012 kl. 11:14

4 Smįmynd: Jón Pétur Lķndal

Žaš er leišinlegt aš sjį aš fleiru er logiš hér ķ blogginu en ég benti į ķ sķšustu athugasemd. Fullyrt er aš verš į "kjśklingum, eggjum og svķnakjöti lękki um 40 -50%, og aš verš į mjólkurafuršum lękki um 25%". Vķsaš er ķ skżrslu žessu til stušnings. Žegar mašur kķkir į skżrsluna sést strax aš ķ henni er veriš aš reikna śt frį ęvagömlum tölum og žvķ hefur žessi tilvķsaša skżrsla enga žżšingu lengur. Hśn byggir į löngu śreltum tölum. Hér http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Comparative_price_levels_for_food,_beverages_and_tobacco er hins vegar į vefsķšu hagstofu ESB įgętt yfirlit um matvęlaverš ķ ESB og fleiri löndum. Žar mį m.a. sjį aš verš į kjötvörum, fiski, eggjum, mjólk og osti er undir mešalverši ķ ESB löndunum. Sumt af žessu langt undir mešalverši. Žaš er ólķklegt aš viš inngöngu ķ ESB lękki verš į žessum vörum enn frekar į Ķslandi, eša hvaša rök eru fyrir žvķ? Varla er hęgt aš lękka veršiš meš žvķ aš kaupa dżrari sambęrilegar vörur ķ ESB og flytja žęr til Ķslands, bęta viš innkaupsveršiš flutningskostnaši og selja žęr svo ódżrar hér en žęr kosta ķ ESB?

Žegar menn ręša um kosti og galla ESB ašildar vęri gott aš notašar vęru nżjustu fįanlegar upplżsingar. Afstaša manna til ESB getur varla snśist um aš leišrétta eitthvaš sem einu sinni var, heldur hlżtur hśn aš snśast um žaš sem framundan er og samanburš viš žaš sem viš höfum ķ dag.

Jón Pétur Lķndal, 2.3.2012 kl. 11:39

5 Smįmynd: Jón Pétur Lķndal

Ég endurtek hér sķšustu athugasemd, linkur féll nišur svo ég set hann hér aftur.

Žaš er leišinlegt aš sjį aš fleiru er logiš hér ķ blogginu en ég benti į ķ sķšustu athugasemd. Fullyrt er aš verš į "kjśklingum, eggjum og svķnakjöti lękki um 40 -50%, og aš verš į mjólkurafuršum lękki um 25%". Vķsaš er ķ skżrslu žessu til stušnings. Žegar mašur kķkir į skżrsluna sést strax aš ķ henni er veriš aš reikna śt frį ęvagömlum tölum og žvķ hefur žessi tilvķsaša skżrsla enga žżšingu lengur. Hśn byggir į löngu śreltum tölum. Hér  er hins vegar į vefsķšu hagstofu ESB įgętt yfirlit um matvęlaverš ķ ESB og fleiri löndum. Žar mį m.a. sjį aš verš į kjötvörum, fiski, eggjum, mjólk og osti į Ķslandi er undir mešalverši ķ ESB löndunum. Sumt af žessu langt undir mešalverši. Žaš er ólķklegt aš viš inngöngu ķ ESB lękki verš į žessum vörum enn frekar į Ķslandi, eša hvaša rök eru fyrir žvķ? Varla er hęgt aš lękka veršiš meš žvķ aš kaupa dżrari sambęrilegar vörur ķ ESB og flytja žęr til Ķslands, bęta viš innkaupsveršiš flutningskostnaši og selja žęr svo ódżrar hér en žęr kosta ķ ESB?

Žegar menn ręša um kosti og galla ESB ašildar vęri gott aš notašar vęru nżjustu fįanlegar upplżsingar. Afstaša manna til ESB getur varla snśist um aš leišrétta eitthvaš sem einu sinni var, heldur hlżtur hśn aš snśast um žaš sem framundan er og samanburš viš žaš sem viš höfum ķ dag.

Jón Pétur Lķndal, 2.3.2012 kl. 11:43

6 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Žetta eru mjög góšar efnislegar athugasemdir hér og mikill fengur aš žessu frį Jóni Pétri Lķndal. Feginn er ég aš hann setti inn seinni athugasemdina aftur, ekki ašeins meš tenglinum blįlitaša, heldur lķka meš žessari setningu sinni, fyllri og skżrari en hśn var, žvķ aš oršin sem ég feitletra hér höfšu ekki veriš meš hiš fyrra sinniš: "Žar mį m.a. sjį aš verš į kjötvörum, fiski, eggjum, mjólk og osti į Ķslandi er undir mešalverši ķ ESB löndunum."

Mjög algengt hefur veriš aš sjį į evropa.blog.is vitnaš ķ villandi framsetningu Evu Heišu Önnudóttur um aš vöruverš hér eigi eftir aš "lękka [eftir inntöku landsins ķ Esb.] "um allt aš ..." svo og svo mörg prósent, en engin skżr rök fylgt mįli, og af upplżsingum Jóns Péturs blasir einmitt allt annaš viš.

Jón Valur Jensson, 2.3.2012 kl. 13:06

7 Smįmynd: Promotor Fidei

Žessi samantekt hér aš ofan er mjög villandi og segir bara hįlfa söguna. Veit ekki hvort höfundur(dar) sjį ekki lengra eša eru af įsetningi aš reyna aš villa um fyrir lesendum.

Hér eru helstu atrišin:

"Ef Ķsland gengur ķ ESB falla tollar nišur į vörum sem pantašar eru į netinu, innan ESB?

RÉTT! – og lķka į žeim vörum sem viš kaupum sjįlf ķ śtlöndum og komum meš heim – sjį nįnar į Evrópuvefnum hér."

- En Ķsland getur lķka įkvešiš į eigin spżtur aš fella nišur alla tolla į aškeyptum vörum. Munurinn er sį aš utan ESB getum viš fellt nišur tolla į vörum frį öllum löndum, en innan ESB veršum viš aš borga tolla į vöru frį löndu utan ESB, ķ samręmi viš reglur sambandsins. ESB er opiš inn į viš, en meš mikla tollamśra śt į viš.

Sjalfstętt Ķsland hefur s.s. getuna, ef viljinn er til stašar, til aš fella nišur alla tolla einhliša.

"ESB er meš her og ef Ķsland gengur inn žurfa börnin mķn aš ganga ķ hann? Nei, langt ķ frį. ESB er ekki meš her svo žaš er engin herskylda, sjį nįnar hér."

- Žetta er ekki allskostar rétt, eša alltént er ekki hęgt aš fullyrša um aš įstandiš verši um alla tiš žaš sama og žaš er ķ dag. Žeir sem rżna hvaš best ķ žróun ESB myndu segja aš sambandiš sżni ę sterkari merki sameiginlegrar hernašarstefnu, og ę sterkari merki rķkisvalds.

"Ef Ķsland gengur ķ ESB, missum viš žį sjįlfstęšiš?

Nei, enginn hefur fęrt rök fyrir žvķ aš žau 27 rķki Evrópusambandsins séu ekki sjįlfstęši rķki."

- Hér mętti gjarnan skilgreina "sjįlfstęši" ögn betur. Telja mį upp ótalmörg dęmi um framferši ESB undanfariš žar sem gripiš er fram fyrir lżšręši og stjórnvöldum ķ ašildarlöndum. Nżlegar hrókeringar į Ķtalķu og Grikklandi eru gott dęmi. Kosningar um "stjornarskrį" ESB annaš gott dęmi.

"ESB bannar bogna banana.

Ekki satt og hefur aldrei gert, ekki heldur bognar gśrkur"

- Žaš er rétt aš žaš er gróusaga aš ESB banni of bogna banana, hins vegar er sambandiš óžreytandi viš aš dęla śt alls kyns reglum og kvöšum, sem leggjast mjög žungt į išnaši og framleišslu og hękka žröskuldinn inn ķ alla geira. Fleiri reglur žżša minna frelsi og minna val, og neytandinn ber alltaf kostnašinn į endanum. Embęttismennirnir munu aldrei hętta aš semja ę fleiri reglur, enda réttlęta reglurnar störf žeirra og laun.

"Ef Ķsland gengur ķ ESB lękkar kostnašur viš hśsnęšislįnin?

Jį, Rétt! Nż śttekt frį ASĶ sżnir fram į aš viš myndum greiša miklu lęgri afborganir af lįnunum okkar en viš gerum ķ dag og ķ styttri tķma!"

- Hįir vextir į Ķslandi eru mikiš til heimageršur vandi, sem mį skrifa į eyšslusamt velferšarrķki, undarlega hagstjórn og peningastjórn, og reglur um įvöxtun lifeyrissjóša. Žaš er hęgt aš laga žetta meš einu pennastriki į Alžingi ef viljinn er fyrir hendi.

"Ef viš göngum ķ ESB, lękkar žį verš į matvęlum?

Rétt! Viš inngöngu Ķslands ķ ESB falla nišur tollar į vörum og landbśnašarafuršum frį rķkjum ESB falla nišur. Žvķ mį, samkvęmt nżrri skżrslu, gera rįš fyrir aš verš į kjśklingum, eggjum og svķnakjöti lękki um 40 -50%, og aš verš į mjólkurafuršum lękki um 25%."

- Aftur, žaš mį alveg lękka žessa tolla einhliša, nema hvaš opna lķka į innflutning frį löndum utan ESB. Vęri ekki gaman aš flytja lika inn tollalaust nautakjöt fra Argentķnu og kalkśna frį Bandarķkjunum?

"Ef Ķsland gengur ķ ESB žurrkast bęndastéttin śt?

Nei, ekkert ESB rķki er įn bęnda. Įhrif ašildar į landbśnašinn veršur aš öllum lķkindum mismunandi eftir greinum. Helsta breytingin er sś aš ķslenskir bęndur fengju styrki ķ gegnum ESB landbśnašarkerfiš en žaš ķslenska"

- Hér er gengiš śt frį žvķ aš rķkisstyrkir viš landbśnaš séu af hinu góša. Žaš er alrangt. Rķkisstyrkir og rķkisafskipti af landbśnaši gera landbśnašinn óhagkvęman, kęfa nżsköpun og žróun, gera bęndur fįtęka og lįta neytendur borga dżrara verš.

Best er aš hętta öllum afskiptum af landbśnaši, og žaš vęri sama sem ómögulegt innan ESB.

"Ef viš göngum ķ ESB, fyllist hér žį allt af erlendum togurum sem žurrka upp fiskimišin okkar?

Nei. Innan Evrópusambandsins byggist śthlutun veišiheimilda į veišireynslu įrin fyrir ašild."

- Žaš į ekki aš skipta mįli hver veišir fiskinn. Žaš sem skiptir mįli er aš kvótinn sé ekki gefinn eftir e-i pólitķk. Kvóta ętti ekki aš vera śthlutaš gefins til fyrirtękja og sveitarfélaga. Allur kvóti ętti aš vera seldur į uppbošsmarkaši, t.d. įrlega, og koma ķ hlut hęstbjóšenda hvort sem žaš eru ķslenskar śtgeršir eša spęnskar. Aršurinn af sölunni ętti svo aš fara beint inn į bankareikning ķslenskra rķkisborgara, og myndi sennilega nema 100 til 300 žśs krónum įrlega į haus, eša 400 žśs til 1.2 milljónum į 4ra manna fjölskyldu.

Promotor Fidei, 2.3.2012 kl. 14:11

8 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Fengur er aš žessu lķka frį "Promotor Fidei" (žetta er heiti, sem Hinrik VIII tók sér į sišaskiptatķmanum, mešan hann taldi sig kažólskan, og hefur veriš boriš sķšan į eftir titlum enska/brezka žjóšhöfšingjans; en hver žessi "Promotor Fidei" er, veit ég ekki!). Grķp nišur ķ žessu meš stuttum athugasemdum:

1) Tollamįlin. a) Viš gįtum afnumiš żmis gjöld į tölvur vegna fullveldis okkar um žau mįl, geršum žaš og efldum žar meš tölvugeirann hér og tölvuvęšingu almennings. Viš inngöngu ķ Esb. yršum viš aš hękka sum žeirra gjalda aftur vegna innflutnings frį löndum utan Esb., m.a. Japan, Sušur-Kóreu og Bandarķkjunum. – b) Evrópusambandiš er meš tollmśra-vernd gagnvart innflutningi bķla frį Bandarķkjunum og öšrum löndum utan Esb., en liškar meš tollfrelsi fyrir eigin (oft lakari) framleišslu. Nś er okkur ķ sjįlfsvald sett aš lękka tolla aš mun į žessum vörum – og löngu kominn tķmi til gagnvart t.d. Bandarķkjunum.

2) Hervęšingar- og herskyldumįl. Ķ samantekt sinni afgreišir Bryndķs Ķsfold žetta ķ snatri, en viršist gersamlega ómešvituš um AFAR OPNAR VALDHEIMILDIR ķ Lissabon-sįttmįlanum einmitt um žessi varnar-, hernašar- og öryggismįl, įsamt kröfum eša tilętlun žar um SAMSTÖŠU Esb-rķkjanna ķ žeim efnum.

3) Sjįlfstęšis- og fullveldismįl. a) Auk dęmanna frį Promotor Fidei mį nefna, aš nś er Evrópusambandiš aš hamast ķ Ungverjum, žar sem nż stjórnarskrį var samžykkt meš meira en 2/3 žingmeirihluta, og vill lįta žį breyta žeim greinum, allt eftir höfši Brusselvaldsins! – b) Nżjar fréttir hafa borizt af ummęlum forseta Evrópusambandsins, Hermans van Rompuy, sem styšja nś ekki beinlķnis stašhęfingar Bryndķsar Ķsfoldar. Ķ leišara um žetta ķ Mbl. ķ gęr (Žjóšžingin sett af) segir m.a.:

"Forseti Evrópusambandsins, Herman van Rompuy, hefur nś upplżst hvert hlutverk žjóšžinga ašildarrķkjanna er. Hann segir aš žau séu ef til vill ekki ķ formlegum skilningi en aš minnsta kosti pólitķskt öll „oršin aš Evrópustofnunum“. Žetta kom fram į fundi ķ fyrradag og hann skżrši mįl sitt meš žvķ aš įkvaršanir žjóšžinganna hefšu ķ vaxandi męli žżšingu fyrir önnur ašildarrķki. Og hann višurkenndi, ólķkt rįšamönnum hér į landi, aš žessi žróun dręgi śr fullveldi ašildarrķkjanna.

Rompuy sagši žjóšžingin halda fullveldi sķnu ķ rķkisfjįrmįlum, en ašeins ef įkvaršanir žeirra ógna ekki fjįrmįlalegum stöšugleika heildarinnar. Evrurķkin yršu aš hafa samrįš viš framkvęmdastjórn Evrópusambandsins og önnur ašildarrķki įšur en žau tękju stęrri įkvaršanir sem gętu haft įhrif į hin rķkin.

Skżrar getur forsetinn tępast talaš um minnkandi völd žjóšžinga ašildarrķkjanna ķ eigin mįlum. Žau fį aš taka įkvaršanir, en ašeins ef žęr samręmast vilja framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins. Žau eru meš öšrum oršum ekki rįšandi ķ eigin mįlum.

Ķslendingar viršast almennt įtta sig į žessu og lķst ekki į blikuna. Ķ nżrri skošanakönnun sem Samtök išnašarins létu gera fyrir sig kemur fram aš einungis fjóršungur landsmanna er hlynntur ašild aš Evrópusambandinu. ..." (Tilvitnun lżkur.)

Jón Valur Jensson, 2.3.2012 kl. 14:57

9 Smįmynd: Jón Valur Jensson

PS. Evrópusambandiš hefur m.a.s. ķ hótunum viš Ungverja vegna žessa įgreinings sķns viš stjórnarskrį žeirra!

Jón Valur Jensson, 2.3.2012 kl. 15:03

10 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Ég hafši enn ekki rętt hér um sjįvarśtvegsmįlin, og žaš litla, sem Promotor Fidei skrifaši um žau, felur ekki ķ sér krufningu į stefnu Esb. ķ fiskveišimįlunum. Mį viršast aškallandi, aš hér sé birtur eftirfarandi afar upplżsandi kafli um žau (enda er umfjöllun Bryndķsar Ķsfoldar hér ofar ķ mżflugumynd og ķ raun gagnslaus meš öllu):

Textinn er ķ verkinu Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins, meš undirtitlinum "Skżrsla Evrópunefndar um samstarfiš į vettvangi EES og Schengen og um įlitaefni varšandi hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu", forsętisrįšuneytiš, Rv. 2007, bls. 96–7 (allar feitletranir mķnar):

"Sjįvarśtvegsstefnan fellur undir landbśnašarkafla Rómarsįttmįlans, en ķ 32. gr. hans segir aš meš landbśnašarafuršum sé įtt viš afuršir jaršręktar, bśfjįrręktar og fiskveiša, sem og afuršir af fyrsta vinnslustigi er tengist žessum afuršum beint. Markmiš hinnar sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnu eru ķ grundvallaratrišum žau sömu og markmiš landbśnašarstefnunnar sem kvešiš er į um ķ 33. gr. sįttmįlans, en žar segir aš stefnt skuli aš žvķ aš auka framleišni meš žvķ aš stušla aš tękniframförum og hagkvęmari nżtingu framleišslužįtta, sérstaklega vinnuafls. Jafnframt skuli tryggja žeim er starfa viš greinina sanngjörn lķfskjör, tryggja jafnvęgi og stöšugleika į mörkušum og sanngjarnt verš til neytenda.

Ķ grunnreglugerš ESB um sjįvarśtvegsmįl, reglugerš nr. 2037/2002, segir jafnframt aš hin sameiginlega sjįvarśtvegsstefna skuli tryggja nżtingu lifandi sjįvaraušlinda sem haldi uppi sjįlfbęrum efnahagslegum, umhverfislegum og félagslegum skilyršum.242

Hin sameiginlega sjįvarśtvegsstefna ESB, sem samžykkt var įriš 1983 og sķšast endurskošuš įriš 2002, byggist ķ meginatrišum į fjórum meginžįttum; fiskveišistjórnun og verndun, sameiginlegu markašsskipulagi, sameiginlegri uppbyggingarstefnu og samningum viš önnur rķki.243

Lagasetningarvald į sviši sjįvarśtvegs er fyrst og fremst hjį stofnunum ESB og ašildarrķkin hafa framselt vald til stefnumótunar į sviši sjįvarśtvegs til sambandsins.244 Afleidd löggjöf į žessu sviši žarf aukinn meirihluta atkvęša ķ rįšherrarįšinu til aš hljóta samžykki, en Evrópužingiš hefur eingöngu rįšgefandi hlutverk į žessu sviši.245

[TAKIŠ VEL EFTIR ŽESSU (innskot JVJ):] Samkvęmt meginreglunni um jafnan ašgang hafa öll ašildarrķki ESB ótvķręšan rétt fyrir fiskiskip sķn til veiša į öllum mišum ašildarrķkjanna innan 200 mķlna markanna.246

Sį ašgangur er žó ekki ótakmarkašur žvķ reglur sambandsins um įkvöršun hįmarksafla og śthlutun aflaheimilda til ašildarrķkjanna fela ķ sér „veigamikla takmörkun į meginreglunni um jafnan ašgang“ žar sem fiskiskipum er einungis heimilt aš veiša į žeim svęšum og śr žeim stofnum sem aflaheimildirnar eru bundnar viš.247

[Bls. 97:]

Ašildarrķkjunum er einnig heimilt aš takmarka veišar į svęšinu śt aš 12 mķlum viš eigin skip,248 auk žess sem veišar į nokkrum öšrum svęšum eru takmarkašar vegna verndarsjónarmiša.249 Žį er ašildarrķkjum heimilt aš grķpa til neyšarrįšstafana og setja reglur til verndar fiskistofnunum žegar įkvešnir fiskistofnar eša fiskimiš eru ķ verulegri hęttu og tališ er aš tafir myndu leiša til tjóns.250 Loks ber aš nefna aš ašildarrķkjum er heimilt aš grķpa til rįšstafana sem miša aš verndun og stjórnun fiskistofna žegar um er aš ręša fiskistofna sem eru stašbundnir og varša eingöngu skip frį viškomandi ašildarrķki. Žessar rįšstafanir verša žó aš vera ķ samręmi viš markmiš sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnunnar og mega ekki ganga lengra en löggjöf ESB segir til um.251

NEŠANMĮLSGREINAR viš tilvitnaša textann hér fyrir ofan, ķ sama riti:

242 Council Regulation No 2371/2002 of 20 December 2002 on the conservation and sustainable exploitation of fisheries resources under the Common Fisheries Policy. Reglugeršir ESB um sjįvarśtvegsmįl er aš finna į vefslóšinni: http://ec.europa.eu/fisheries/legislation/basic_en.htm

243 About the Common Fisheries Policy. Managing a common resource. Į vefsķšunni: http://ec.europa.eu/fisheries/cfp_en.htm

244 Sbr. m.a. 5. gr., 6. gr. og 7. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

245 Sbr. 2. mgr. 37. gr. Rómarsįttmįlans. Hingaš til hafa eingöngu veriš settar reglugeršir į sviši sjįvarśtvegs, en ekki tilskipanir. Žaš er meginregla aš stofnanir ESB hafa valdheimildir til aš setja reglur į sviši sjįvarśtvegs. Ķ dómi gegn Bretlandi nr. 804/79 kom fram aš žótt rįšiš hefši ekki sett reglur į žvķ sviši sem valdframsal ašildarrķkjanna tekur til hefšu ašildarrķkin ekki heimild til aš setja reglur į viškomandi sviši. Žvķ var einnig slegiš föstu aš vald til žess aš setja reglur um verndarrįšstafanir į hafinu féllu aš öllu leyti undir valdsviš stofnana ESB en ekki undir valdsviš ašildarrķkjanna.

246 Sbr. 17. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

247 Óttar Pįlsson og Stefįn Mįr Stefįnsson (2003), bls. 53-54.

248 Sbr. 1. mgr. 9. gr. og 2. mgr. 17. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

249 Sérstakar reglur gilda t.d. ķ kringum Hjaltlandseyjar og Orkneyjar og um veišar ķ Mišjaršarhafi og Eystrasalti.

250 Sbr. 8. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002. Žessar rįšstafanir mega ekki vara lengur en 3 mįnuši og žarf ašildarrķki m.a. aš tilkynna žęr til framkvęmdastjórnarinnar, sem žarf aš samžykkja verndarašgerširnar, breyta žeim eša hafna innan 15 vinnudaga frį tilkynningu.

251 Sbr. 10. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

TILVITNUN LŻKUR.

Og hér er margt fyrir Esb-sinnana aš lęra og tileinka sér!

Jón Valur Jensson, 3.3.2012 kl. 04:31

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband